tebulkšt

tebùlkšt interj. 1. kartojant nusakomas teškenimas, pliauškėjimas (vandenyje): Gi klausau: kažin kas tebùlkšt tebùlkšt brenda per vandenį Alv. 2. pliumpt (įkritimui į vandenį žymėti): Velnias tebùlkšt aketėn – ir neišplaukė (ps.) Rš.